|
1987m. Žalgiris - Universiados čempionas ir SSRS čempionato bronzos medalių laimėtojas. Priekyje: vartininkai A. Koncevičius ir A. Kalinauskas. Apatinėje eilėje: R. Tautkus, V. Baltušnikas, V. Buzmakovas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, I. Pankratjevas, K. Ruzgys, A. Narbekovas. Viršutinėje eilje: V. Jančiauskas, G. Kviliūnas, R. Mažeikis, A. Janonis, A. Kornejevas, S. Baranauskas, V. Rasiukas, V. Bridaitis, B. Zelkevičius
Vilniaus ŽALGIRIO futbolo klubo įkūrimo data yra laikoma 1947m. Tais metais iš Vilniaus ir Kauno komandų geriausių futbolininkų buvo sudaryta komanda dalyvavimui SSRS pirmenybėse. Vakarietiško pavyzdžio sporto klubų Sovietų Sąjungoje nebuvo, sportinis judėjimas buvo organizuojamas per taip vadinamas sporto draugijas. Naujai suburta komanda pasivadino DINAMO, kadangi priklausė DINAMO sporto draugijai.
Kovas SSRS pirmenybėse Vilniaus DINAMO pradėjo antroje grupėje (antroje pagal pajėgumą). Komandos buvo suskirstytos į zonas. Debiutiniame sezone buvo užimta 8 vieta. 1948m., komandai perėjus SPARTAKO sporto draugijos žinion, buvo užimta 4 vieta, po metų - 3. 1950m. naujai sudarytoje B klasėje - vėl 3 vieta, po metų - šiek tiek žemesnė 7.
1952m. SPARTAKAS užėmė 1 vietą savo pogrupyje (pagal naują sistemą suskirsčius B klasės komandas į pogrupius) ir sėkmingai sužaidęs finaliniame turnyre dėl išėjimo į A klasę, iškovojo teisę rungtyniauti pajėgiausių SSRS komandų tarpe. Tačiau įsitvirtinti nepavyko - užėmus paskutinę vietą teko grįžti atgal į B klasę. Kitais metais savo pogrupyje užėmus 2 vietą komanda turėjo galimybę vėl išeiti į A klasę, bet šį kartą buvo neįveiktas finalinio turnyro barjeras. 1955m. buvo užimta 4 vieta (savo zonoje), o vėlesniais metais rungtyniauta vidutiniškai - 1956m. - 9 vieta, 1957m. - 11, 1958m. - 10 ir 1959m. kiek aukštesnė 5. 1960m. A klasėje buvo padidintas komandų skaičius, leista rungtyniauti sąjunginių respublikų komandoms. Tokiu būdu Vilniaus SPARTAKAS gavo teisę vėl žaisti tarp stipriausių SSRS komandų. Tačiau rezultatai buvo prasti - kasmet, užėmus paskutinę vietą savo pogrupyje, pagal varžybų nuostatus reikėdavo papildomai žaisti dėl teisės likti A klasėje. 1960 ir 1961m. išsaugoti vietą A klasėje pavyko, bet 1962m. pajėgiausių komandų gretas teko palikti, kaip vėliau paaiškėjo, labai ilgam.
1962m. buvo reikšmingi tuo, kad komanda perėjo ŽALGIRIO sporto draugijos žinion ir nuo tada iki šių dienų vadinasi ŽALGIRIU.
1963m. vėl pakeitus varžybų sistemą, ŽALGIRIS rungtyniavo A klasės antrajame pogrupyje ir užėmė 14 vietą (pirmajame pogrupyje žaidė pajėgiausios SSRS komandos). Vėlesniais metais iškovotos vietos (3 vieta 1964 ir 1965m., 1966m. - 1 vieta) suteikė teisę finaliniame turnyre kovoti dėl išėjimo į A klasės pirmąją grupę, tačiau žaista nesėkmingai. Po laikino smukimo (1967m. - 15 vieta ir 1968m. - 16) 1969m. ŽALGIRIS vėl užėmę 1 vietą pogrupyje, tačiau pasikartojo nesėkmė finaliniame turnyre. Po to sekė staigus kritimas - 10 vieta 1970m., o kitais metais užėmus 20 vietą tada jau vadinamoje pirmojoje lygoje (antroje pagal pajėgumą), komanda iškrito į antrąją lygą.
Rungtyniaudamas antrojoje lygoje, Žalgiris laikėsi turnyrinės lentelės viršuje - 1972m. užimta 5 vieta, 1973m. - 3, tik 1974m. - 8 vieta, o 1975m. komanda tapo savo zonos nugalėtoja. Pagal tuometinius varžybų nuostatus dėl išėjimo į pirmąją lygą reikėjo varžytis pereinamuosiuose turnyruose, bet jau pusfinalio turnyre komanda patyrė nesėkmę ir į finalinį turnyrą nepateko. Kitais metais buvo užimta 3 vieta savo zonoje.
1977m. ŽALGIRĮ treniruoti pradėjo Benjaminas Zelkevičius. Šis treneris dirbo komandoje su pertraukomis iki pat 1996m. Jam vadovaujant buvo pasiekti didžiausi laimėjimai klubo istorijoje. Dar tais pačiais 1977m. ŽALGIRIS užtikrintai nugalėjo savo zonoje ir sėkmingai sužaidęs papildomas rungtynes, sugrįžo į pirmąją lygą.
Grįžimui į stipriausių komandų gretas buvo rengtasi 5 sezonus. Komanda žaidė gana stabiliai - 1978m. užėmė 7 vietą, kitais metais - 6. Tik 1980m. buvo nusirista į 18 vietą, o 1981m. vėl užimta 6 vieta. 1982m. ŽALGIRIS iš pradžių nepretendavo į aukštas vietas lygoje, bet sezono pabaigoje tapo lyderiu ir išsaugojo pirmą vietą iki pirmenybių galo. Šį kartą pagal varžybų nuostatus nereikėjo žaisti papildomai dėl teisės pereiti į aukštesnę lygą, ji iškart atiteko 1 ir 2 vietas užėmusioms komandoms. Taigi, po 20 metų pertraukos ŽALGIRIS grįžo į stipriausių SSRS komandų grupę, kuri tada jau vadinosi aukščiausiąja lyga.
1983m. sezone ŽALGIRIS kurį laiką net pirmavo, bet lyderio pozicijos neišsaugojo ir užėmė 5 vietą. Bet ir tai tuo metu buvo didelis pasiekimas. Vėlesniais metais komanda įsitvirtino tarp lygos vidutiniokų - 1984m. užimta 9 vieta, 1985m. - 7, 1986m. - 8.
1987m. buvo sėkmingiausi klubo istorijoje. Komandai buvo patikėta atstovauti SSRS rinktinei Pasaulinėje universiadoje, kur buvo iškovoti aukso medaliai. SSRS čempionate užimta 3 vieta atvėrė kelią į Europos taurių turnyrus.
1988m. pirmą kartą buvo pasiektas SSRS taurės pusfinalis. Iki tol geriausias pasiekimas buvo ketvirtfinalis 1955, 1960 ir 1964m. Bet į finalą išeiti nepavyko, pralaimėta 1:2 (buvo žaidžiamos vienerios rungtynės) būsimajam taurės laimėtojui Charkovo METALIST.
Kai kurie žalgiriečiai buvo kviečiami į SSRS rinktines. 1988m. Europos čempionate sidabro medalį laimėjo V.Sukristovas, o A. Narbekovas ir A. Janonis tapo čempionais Seulo olimpiadoje.
Tačiau svarbiausias išbandymas komandai buvo debiutas UEFA taurės turnyre. Burtai lėmė žaisti su Vienos AUSTRIA. Nors pirmosiose rungtynėse buvo pasiekta pergalė 2:0, bet patirties stoka vis dėlto savo padarė - išvykoje pralaimėta 2:5. SSRS pirmenybėse užimta 5 vieta suteikė teisę po metų vėl varžytis UEFA taurės turnyre. 1989m. ŽALGIRIUI teko stipresnis varžovas nei prieš metus - švedų IFK GETEBORG, 1982 ir 1987m. UEFA taurės laimėtojas. Šį kartą pirmas etapas buvo įveiktas - pergalė namuose 2:0 ir pralaimėjimas išvykoje 0:1. Antrame etape (1/16 finalo) burtai lėmė dar pajėgesnį varžovą - Jugoslavijos CRVENA ZVEZDA, 1991m. laimėjusį UEFA čempionų taurę. Tuo metu ŽALGIRIS dar nebuvo pakankamai pajėgus įveikti tokią komandą - išvykoje pralaimėta 1:4 ir namuose 0:1. SSRS čempionate komanda finišavo 4 vietoje.
1990m. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. ŽALGIRIO klubo vadovybė nusprendė pasitraukti iš SSRS pirmenybių. Tuometinė SSRS futbolo federacija ėmėsi griežtų sankcijų prieš klubą. Lietuvos futbolo federacija buvo pašalinta iš SSRS futbolo federacijos, o ŽALGIRIUI uždrausta žaisti net ir draugiškas rungtynes su SSRS ir užsienio šalių komandomis. Tokia padėtis tęsėsi iki 1991m. pabaigos, kuomet, Lietuvai atgavus tarptautinį pripažinimą, buvo atnaujinta Lietuvos narystė FIFA ir UEFA.
Nors kai kurie klubai, neišsigandę galimų sankcijų, ir sutiko žaisti draugiškas rungtynes su ŽALGIRIU, tačiau, pasitraukus iš SSRS čempionato, komandai reikėjo rasti naujas nuolatines varžybas. LFF iniciatyva buvo nuspręsta organizuoti Baltijos šalių geriausių komandų čempionatą. Jame dalyvavo 9 Lietuvos, 6 Latvijos, 1 Estijos ir 1 Kaliningrado srities komanda. ŽALGIRIUI neatsirado lygiaverčių varžovų, ir aplamai Lietuvos komandos dominavo šiame turnyre. Tačiau Lietuvoje ŽALGIRIS nelaimėjo nei čempiono titulo, nei taurės. Dėl Lietuvos čempiono vardo kovojo po 4 stipriausias Lietuvos komandas iš Baltijos lygos ir Lietuvos pirmenybių. Pusfinalyje ŽALGIRIS pralaimėjo Panevėžio EKRANUI (0:2 išvykoje ir 1:0 namuose), o mače dėl 3 vietos įveikė Vilniaus PANERĮ 1:0. Taurės finale po 11m. baudinių serijos buvo pralaimėta Klaipėdos SIRIJUI 3:4.
Kitais metais buvo nuspręsta atsisakyti Baltijos šalių čempionato. Tad 1991m. ŽALGIRIS debiutavo Lietuvos lygoje. Nusprendus pereiti prie sistemos ruduo - pavasaris, buvo žaidžiamas 1 ratas. Komandos sudėtis buvo beveik pilnai pasikeitusi, iš SSRS laikų ŽALGIRIO liko tik treneriai ir keli žaidėjai. Tačiau ŽALGIRIS nugalėjo užtikrintai, patyręs tik 1 pralaimėjimą. Pagal tuometinius čempionato nuostatus buvo žaidžiami pusfinaliai, finalas ir rungtynės dėl 3 vietos. Pusfinalyje įveikęs Panevėžio EKRANĄ (0:1 išvykoje ir 4:1 namuose), o finale - 3:1 Vilniaus LIETUVOS MAKABĮ, ŽALGIRIS tapo Lietuvos čempionu. Taipogi buvo iškovota ir taurė, finale po pratęsimo įveikus Šiaulių TAURĄ 1:0. Kolkas tai pirmas ir vienintelis kartas klubo istorijoje, kuomet laimėtas šalies čempiono titulas ir taurė. Metų pabaigoje, atnaujinus Lietuvos narystę UEFA, ŽALGIRIS vėl gavo teisę rungtyniauti Europos taurių turnyruose, dabar jau atstovaudamas Lietuvai.
1992m. ŽALGIRIS vėl laimėjo Lietuvos čempionatą, o taurės finale šį kartą 0:1 pralaimėjo LIETUVOS MAKABIUI. Sugrįžimas į Europos taurių turnyrus buvo nesėkmingas. Čempionų taurės pirmame etape nepavyko pasipriešinti aiškiai stipresniam Eindhoveno PSV (0:6 išvykoje ir 0:2 namuose).
1993m. Lietuvos čempiono titulą teko atiduoti Panevėžio EKRANUI, o patiems tenkintis 2 vieta. Tačiau vėl pavyko iškovoti taurę, finale 1:0 įveikus Klaipėdos SIRIJŲ. Tarptautinėje arenoje vėl pasirodyta nesėkmingai, šį kartą Taurių laimėtojų taurės turnyro atrankos etape pralaimėta Slovakijos KOŠICEI (1:2 išvykoje ir 0:1 namuose), nors varžovas tikrai buvo įveikiamas.
1994m. ŽALGIRIS vėl užėmė 2 vietą Lietuvos lygoje (čempionais tapo Mažeikių ROMAR) ir laimėjo taurę, finale įveikęs Panevėžio EKRANĄ 4:2. Europos Taurių laimėtojų taurės turnyre pavyko įveikti atrankos etapą, sutriuškinus Velso BARRY TOWN (1:0 išvykoje ir 6:0 namuose) ir kitame etape (1/16 finalo) garbingai pasipriešinti Roterdamo FEYENOORD (1:1 namuose ir 1:2 išvykoje).
1995m. apmaudžiai nepavyko laimėti Lietuvos čempionato. Surinkus vienodai taškų su 2 vietą užėmusiu Kauno INKARU-GRIFU, pagal nuostatus reikėjo žaisti papildomas rungtynes neutralioje aikštėje. Pergalę rezultatu 2:0 iškovojo Kauno komanda. Taurės finale buvo pralaimėta 1:2 tam pačiam INKARUI-GRIFUI. Geriau sekėsi Europos taurių turnyruose. Vienintelis iš Lietuvos komandų ŽALGIRIS įveikė pirmą etapą, Taurių laimėtojų taurės turnyro atrankos etape nugalėjęs Slovėnijos MURA (2:0 namuose ir 1:2 išvykoje). Kitame etape teko pripažinti Turkijos TRABZONSPOR pranašumą (2:2 namuose ir 0:1 išvykoje).
1996m. ŽALGIRIUI vėl nieko nepavyko laimėti Lietuvoje. Čempionate buvo užimta 3 vieta, praleidus į priekį Kauno INKARĄ-GRIFĄ ir Šiaulių KAREDĄ, o taurės turnyre pirmą kartą nepasiektas finalas - pusfinalyje pralaimėta KAREDAI (1:2 išvykoje ir 1:2 namuose). Tradiciškai buvo įveiktas pirmas etapas Europos taurių turnyruose, šį kartą UEFA taurės atrankos etape nugalėtas Š.Airijos Belfasto CRUSADERS (2:0 namuose ir 1:2 išvykoje). Tačiau kitame etape namuose 1:4 pralaimėjus Škotijos ABERDEEN komandai, kelias į tolimesnį etapą praktiškai buvo uždarytas, nors išvykoje įtikinamai atsirevanšuota rezultatu 3:1.
1997m. - LFF čempionate užimta antra vieta
1998m. – antra vieta.
1999m. – antra vieta.
2000m. – antra vieta.
2001m. – trečia vieta.
|
Komanda 
